Šunų šeimininkams ruduo asocijuojasi ne vien su ilgais ramiais pasivaikščiojimais geltonų lapų fone, bet ir su purvinomis pėdutėmis grįžus iš lauko. Nors lietus ir purvas tikrai sukelia nemažų problemų, tačiau galima nesunkiai pasilengvinti kasdienybę žinant kelias gudrybes.
Drabužiai: mada ar būtinybė?
Pats dažniausias klausimas rudenį, kurio sulaukiu iš šeimininkų – ar būtina atvėsus orams rengti augintinį specialiais drabužiais? Iš tiesų daugeliui augintinių lauko drabužiai nėra būtini. Tačiau kitiems – jie privalomi.
Visada rekomenduoju atsiriboti nuo konkrečių veislių vertinimo ir į kiekvieną augintinį pažvelgti individualiai – kartais ir visiškai netipinių veislių atstovai geriau jaučiasi, kai yra apsaugoti nuo drėgmės.
Kalbant konkrečiau, jei norite įsitikinti, ar Jūsų šuniui privalomi drabužiai, reikia įvertinti kelis aspektus.
Visų pirma, augintinio amžių: kuo jaunesnis šuniukas, tuo labiau tikėtina, kad bent jau laikinai reikėtų naudoti neperšlampamus drabužius. Jautriausia šuns kūno vieta yra papilvė, todėl būtent šią sritį ir rekomenduojama apsaugoti.
Antra, augintinio kailio struktūra. Priklausomai nuo šuns veislės, kailis būna dvejopas – turintis poplaukį ir jo neturintis (yra ir kitų porūšių, bet jie gerokai retesni). Jei nesate tikri, kuriai grupei priklauso Jūsų augintinis, tiesiog perbraukite per kailį priešinga jam augimo kryptimi – pakėlus viršutinius plaukus matysite trumpesnę ir minkštesnę kailio dalį (poplaukį) arba odą (poplaukio nėra).
Trečia, šuns savijauta lauke. Jei gyvūnas vos pakvietus į lauką, bėga slėptis po antklode, to priežastis gali būti ir prastos oro sąlygos. Padėkite jam vėl mėgautis pasivaikščiojimais, išrinkdami tinkamą aprangą.
Be to, specialūs drabužiai gerokai palengvina kasdienybę šeimininkui – namo parsivesite beveik sausą augintinį, tad beliks tik nuvalyti kojas.
Kokį drabužį rinktis?
Pats svarbiausias aspektas drabužių pasirinkime turėtų būti ne grožis, o patogumas. Augintinis turi turėti galimybę nevaržomai judėti ir nesunkiai atlikti gamtinius reikalus.
Renkantis drabužius atkreipkite dėmesį į tai, ar jie nevaržo šuns judesių, neveržia pažastų, nekliudo sulenkti ir ištiesti kojų, šuo gali lengvai pasisukti ir nejaučia diskomforto.
Dominuoti turėtų neperšlampamos medžiagos, kurios yra lengvos ir sudrėkusios neapsunksta. Be to, jei su augintiniu lauke praleidžiate itin daug laiko kartas nuo karto reikėtų patikrinti, ar drabužis tikrai sausas ir ar augintinis po juo nėra sudrėkęs.
Šunims labai kenksmingas ir perkaitinimas, todėl drabužis negali būti per šiltas.
Geros emocijos
Jei augintinis vengia eiti į lauką, Jūsų darbas turėtų prasidėti dar būnant namuose – tai yra pradėkite pratinti, kad ėjimas į lauką yra tikra šventė. Pradėkite nuo antkaklio ir pavadėlio, tuomet pereikite prie drabužių (jei tokių reikia): skatinkite augintinį skanėstais ir pagyrimais, jei jis lengvai leidžiasi paruošiamas išėjimui.
Rekomenduojama į lauką keliauti su kuo ramesniu augintiniu, tad jei jis labai susijaudina, kol rengiatės, palaukite kol nurims (jei ilgai trunka – išbandykite ieškojimo žaidimus).
Išeidami pasiruoškite rankšluostį, kurio valysite šuniui kojas, kai grįšite iš lauko – taip sutaupysite laiko ir augintiniui nereikės laukti.
Nors daugelis šeimininkų po pasivaikščiojimo renkasi tiesiog išmaudyti augintinį, tačiau per dažnos maudynės gali būti atsakingos už pablogėjusią odos būklę. Tad maudyti su specialiomis priemonėmis, reikėtų tik esant būtinybei. Kasdieniam prausimui rinkitės paprastą vandenį.
Tiek išėjimas, tiek vaikščiojimas, tiek ir grįžimas turi būti lydimas gerų emocijų, tad jei kuri nors dalis šuniui kelia įtampą, būtinai skirkite laiko jo pratinimui.
Kaip palengvinti kasdienybę?
Tam, kad buitis būtų kuo paprastesnė galima imtis mažų bet labai naudingų gudrybių. Viena jų – paklusnumo komandų išlaikymas iki paleidimo. Nors tai skamba, kaip ne visai būtinas elementas šunų gyvenime, tačiau šeimininko kasdienybę tai palengvina ne vieną kartą.
Pats paprasčiausias pavyzdys, grįžtate iš lauko, o šuns kojos ir papilvė visiškai šlapi. Žinoma, nesinori, kad augintinis iš karto šoktų į lovą ar keliautų „džiovintis“ ant kilimo. Būtent čia ir atsiranda komandų išlaikymo pritaikymas buityje: jei Jūsų šuo mokės sėdėti ar gulėti iki kol pasakysite paleidimo komandą, būsite tikri, kad rasite jį pasodintą prie durų, kai nueisite ieškoti rankšluosčio kojų valymui. Tad tikrai verta įdėti šiek tiek pastangų, kol komanda bus įtvirtinta ir galėsite visiškai pasitikėti augintiniu.
Dar viena gudrybė, kurią dažnai pamiršta šeimininkai – specialūs rankšluosčiai. Palyginus su įprastu rankšluosčiu, gyvūnams skirtieji sugeria net 50 procentų daugiau drėgmės (juos gali įsigyti šunų kirpėjams skirtose parduotuvėse). O tai reiškia, kad po trumpesnės valymo procedūros turėsite gerokai sausesnį augintinį namuose.
Na, o turbūt svarbiausia gudrybė – pratinkite augintinį prie grožio procedūrų tada, kai dar nėra problemos. Vadinasi, pradėkite nuo mažų užduočių šuniui: pavyzdžiui, pirmąjį kartą tiesiog padėkite rankšluostį šalia ir leiskite augintiniui jį uostyti. Tada, pabandykite paliesti šuns koją. Jei šuo leidžia tai daryti neišsisukinėdamas – pagirkite ir apdovanokite skanėstu. Jei atsitraukia ar bando kąsti – atsitraukite ir Jūs bei niekuo neapdovanokite. Kartokite tol, kol augintinis leis viską daryti savo noru.
Be to, šis pratinimas rekomenduojamas visoms higienos procedūroms: akių, ausų valymui, nagų kirpimui, pėdų apžiūrai ir pan. Svarbiausias aspektas turėtų būti tai, kad augintinis turi pasirinkimo teisę: arba likti ir gauti skanėstų, kai yra liečiamas, arba atsitraukti ir negauti jokio paskatinimo.
Kai visai nėra laiko…
Ilgas pasivaikščiojimas nebūtinai yra pati tinkamiausia veikla Jūsų augintiniui – daug svarbiau tikslinga ir kokybiška iškrova. O ji dažnai trunka vos keliolika minučių. Žinoma, jei šeimininkas žino, ką daro.
Viena universaliausių veiklų šunims yra uostymas. Lietingomis dienomis pabandykite išmokyti savo augintinį tikslingo ieškojimo (pavyzdžiui, paslėpto skanėsto): pasodinkite augintinį, parodykite skanėstą šuniui, lėtai darykite „skanėsto kelią“ baksnodami juo kas keliasdešimt centimetrų į žemę, paslėpkite kur nors už stalo kojos skanėstą, grįžkite pas šunį ir parodykite tuščią ranką. O tada tegu prasideda linksmybės! Leiskite augintiniui ieškoti skanėsto ir jį surasti. Atsiminkite – tai tik pirmasis žingsnis link ieškojimo, vėliau pratimas gali būti sunkinamas daugybę kartų, pavyzdžiui, skanėstas slepiamas, kai šuo jo nemato.
Jei norisi išbandyti dar labiau iškraunančias veiklas, būtinai pasidomėkite šeipingo (laisvojo mąstymo) metodu – tai puikus būdas padidinti šuns pasitikėjimą savimi bei labai greita kokybiška iškrova. Dažniausiai viena sesija trunka apie dešimt minučių.
Be to, nereikėtų nuvertinti ir žaidimo su žaislais. Šunims labai patinka žaisti su šeimininkais, tad pasitelkite žaislus, leiskite augintiniui išsikrauti. Ir svarbiausia – nebūkite nuobodūs patys: rodykite daug emocijos, pabėgiokite, pasitampykite kartu.
Jei norisi žaidimus įpinti į dresūrą, išbandykite skirtingus savikontrolės metodus. Pavyzdžiui, neleiskite paimti žaislo be leidimo ar mokykite atidavimo komandų, kai šuo įsikanda žaisliuką.
Svarbu atsiminti, kad žaidimus namuose turi inicijuoti šeimininkas, nes jei tai nuolatos darys šuo, turėsite augintinį, kuris norit Jūs ar ne, bet neš kamuoliukus ar virves nepaisant to, kuo esate užsiėmę. O kai kurie augintiniai išmoksta ir dar įdomesnių žaidimo reikalavimo gudrybių, tokių kaip lojimas ar šeimininko baksnojimas žaislu.
