Dar vienas augintinis namuose. Kaip padėti jiems vienas prie kito priprasti?

Gyvūnų mylėtojai tikrai sutiks – turint vieną augintinį kartas nuo karto vis tiek pagalvoji ir apie antrą. Nutinka ir taip, jog norisi auginti ne tos pačios veislės ar rūšies augintinį, todėl prieš tai tikusios taisyklės nebūtinai tiks naujajam šeimos nariui. Būtent todėl šeimininkai turi iš anksto apgalvoti, kaip vyks susipažinimas, kaip gyvūnai bus auginami ateityje ir ar tikrai pavyks atliepti visų šeimos narių (ir dvikojų, ir keturkojų) poreikius. 

Bet kokiu atveju –  apie kitą keturkojį galima mąstyti tik tada, kai pirmasis nekelia jokių problemų. Kitaip sakant, svarbu žinoti, jog dar vienas augintinis tikrai nepagerins pirmojo elgsenos. 

Nori, kaip geriau… 

Ne kartą teko girdėti istorijų, kai šeimininkai pasiryžta nusipirkti naują gyvūną vien tam, kad namuose likęs augintinis, kuris įprastai kaukia vos išėjus pro duris, turėtų draugijos ir nebebijotų būti paliktas namie. O kas įvyksta dažniausiai? Ogi tai, kad tuomet namuose turite jau nebe vieną, o du lojančius šunis. 

Žinoma, šunys nesimoko vienas iš kito konkrečių veiksmų, tačiau nesunkiai perima emocinę būklę. O tai reiškia, kad gali pradėti elgtis labai panašiai tose pačiose situacijose. 

Tų pačių emocijų perėmimas pastebimas ne tik tarp šunų, bet ir tarp katinų. Pavyzdžiui, jei viena katė bijo siurblio, kita ilgainiui taip pat pradeda bijoti, nors prieš tai neturėjo konkrečių asociacijų ar baimės apraiškų. Vadinasi, katė išmoko perimti emociją konkrečioje situacijoje. Gali būti, kad kituose namuose ar siurbiant kitokiu siurbliu baimės vėl pradings.

Kiekvienas gyvūnas yra linkęs susidaryti skirtingas asociacijas, skirtingoms situacijoms. Blogiausia yra tai, kad pakeisti pirminei asociacijai dažniausiai reikia įdėti nemažai pastangų. Tuo tarpu, sukurti naują – gerokai paprasčiau, nes tereikia neigiamas emocijas paversti teigiamomis arba neutraliomis. 

 Tai tik įrodo, kad šeimininkai prieš pasiimdami kitą augintinį į namus turi labai gerai apgalvoti ir supažindinimo strategiją, ir kiekvieno gyvūno gerovės bei interesų užtikrinimą. 

Testai – būtini

Prieš parsivežant naują augintinį į namus, visuomet rekomenduojama daryti bent kelis išvažiuojamuosius testus – kai su naujuoju šeimos nariu susitinkate neutralioje teritorijoje, leidžiate susipažinti, susirinkti vienas kito kvapus. 

Niekada neleiskite gyvūnų susipažinti visiškai laisvai: naudokite pavadėlius, atitvarus, kad nei vienas negalėtų priartėti prie kito per arti. Atminkite, pirmasis įspūdis labai svarbus, tad nesugadinkite jo. Jei sunku sulaikyti nuo tiesioginio kontakto, geriau laikykitės didesnio atstumo: net ir per keliasdešimt metrų augintiniai užuos vienas kitą. O to dažniausiai užtenka pirmajam kartui. 

Patariama naujajam augintiniui palikti būsimų namų kvapo, pavyzdžiui, antklodę ar nešiotus marškinėlius. Tas pats galioja ir kitai pusei – parsineškite į namus daiktų, kurie turi naujojo augintinio kvapo. Gyvūnai įpratę „priimti sprendimus“ būtent tada, kai įvertina kvapą – taip jie susirenka reikiamą informaciją. Kai tai gali daryti ramioje ir sau pažįstamoje aplinkoje, gyvūnas jaučiasi gerokai laisviau. 

O dar svarbiau tai, kad pažįstamas kvapas padės lengviau susipažinti ateityje, nes gyvūnai jausis drąsesni susitikę akis į akį. 

Kai kuriais atvejais patariama naująjį augintinį pasiimti į namus ar trumpą kelionę kelioms valandoms – taip nepertempiant abiejų augintinių galėsite stebėti jų reakcijas ir nuspręsti, ar reikia imtis kokių nors papildomų priemonių prieš atvažiuojant ilgesniam laikui.

Nebijokite „pasimatuoti“ augintinio 

Nors Lietuvoje tokia praktika dar nėra plačiai naudojama, tačiau kai kuriose užsienio valstybėse  populiaru naują augintinį iš pradžių atsivežti į namus kelioms savaitėms, o tik tada galutinai įsitikinti, ar priimti jį į šeimą. 

Kai kurie tokį būdą vadina žiauriu, nes gyvūnas pradeda įprasti prie naujos vietos ir tuomet (jei nepasiseka) vėl grąžinamas į prieš tai buvusią. Tačiau gerokai žiauriau dešimtmetį gyventi šeimoje, kur tinkamai neatliepiami vieni kitų poreikiai. 

Rasti tobulą augintinį nėra lengva, tad tikrai naudingiau „pasimatuoti“ draugystę prieš priimant galutinį sprendimą. Tai ypač aktualu, jei augintinį renkatės iš prieglaudos – dažnai pačioje prieglaudoje gyvūnai pilnai neatsikleidžia, todėl sunku įvertinti tikrąsias jų elgsenas. Kai jie atsiduria visiškai kitose situacijose, gali atsirasti tiek probleminės, tiek ir pagirtinos elgsenos. Abejas žinoti būtina. 

Neskubinkite 

Viena didžiausių klaidų, kurią tik galima padaryti, yra manymas, kad gyvūnai išsiaiškins patys. Tuomet naujasis augintinis tiesiog atvežamas į namus ir paleidžiamas su senuoju. Patikėkite, stresą patirs abu. Net jei tai ir patys draugiškiausi gyvūnai pasaulyje. 

Visų prima, naujajam augintiniui pasikeičia viskas: aplinka, žmonės, kvapai ir pan. Jam reikia laiko adaptuotis ir su viskuo susipažinti. Jei versite iš karto pažindintis su kitu augintiniu, greičiausiai jis jam sukels vien neigiamas emocijas  ir draugystės pradžia gerokai atsitolins. 

Antra, senasis augintinis taip pat nežino, kaip viskas keisis, todėl jam reikia laiko naujoms taisyklėms perprasti. 

Trečia, net jei augintiniai iš karto vienas su kitu sutaria kuo puikiausiai, patartina juos kartas nuo karto atskiri vien tam, kad tinkamai pailsėtų. Kol dar nėra sudarytas tinkamas režimas, žaidimai gali tęstis ne vieną valandą, todėl būtinos pertraukos. 

O jei augintiniai iš karto vienas kitam rodo priešiškumą, nebandykite greitinti įvykių ir juos pažindinti per prievartą arba vienam iš jų rodant baimės signalus. Geriau atskirkite vienas nuo kito,  kol abu bus pasirengę. 

Pagrindinė taisyklė, kurią reikia įsidėmėti – reikia bent trijų dienų, kad augintiniai susipažintų su aplinka, trijų savaičių, kad pilnai atsiskleistų ir trijų mėnesių, kad perprastų visas taisykles ir reikalavimus. Taigi įsigijus antrą augintinį tikrai teks apsišarvuoti kantrybe. 

Svarbiausi patarimai:

  • Įvertinkite, ar tikrai antras augintinis yra suderinamas su šeimos gyvenimo būdu. 
  • Rinkitės atsakingai – išanalizuokite veisles, jų savybes ir ypatybes. 
  • Jei renkatės iš prieglaudos, nesivadovaukite impulsais. Pas naują augintinį teks keliauti ne vieną ir ne du kartus, kol tinkamai susipažinsite. 
  • Duokite laiko abiems augintiniams. Neskubinkite įvykių. 
  • Duokite erdvės tiek naujajam, tiek senbūviui augintiniui. 
  • Net jei jie sutaria puikiai, kartais atskirkite vienas nuo kito tam, kad pailsėtų. 
  • Maitinkite atskirai, kad neprasidėtų resursų saugojimo problemos. 
  • Jei įsigyjate antrą šunį, kartais juos vedžiokite atskirai ir suteikite individualaus laiko. Taip lengviau perprasite elgsenas bei įvertinsite šunų streso lygį (remiantis jų kūno kalba). 
  • Nebijokite, jei nepavyksta iš karto susidraugauti. Apsiprasti reikia visiems.
Kitas straipsnis

Ar mano šuns elgesys normalus? Keisti įpročiai, galintys kelti nerimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Scroll to top