Pastaraisiais metais augintinių vieta visuomenėje gerokai pasikeitė – jie tampa neatsiejama socialinio gyvenimo dalimi, tad pamatyti keturkojį viešame renginyje yra daugiau nei įprasta.
Tačiau su laisve ateina ir tam tikra atsakomybė. Į kurią, deja, labai dažnai numojama ranka. Esame atsakingi ne tik už augintinio emocinę būsena, bet už aplinkinių saugumą bei patogumą. Tad jei ruošiatės su augintiniu visur keliauti kartu, būtina pradėti ruoštis iš anksto.
Taisyklių gausa
Verta žinoti, kad renginio organizatoriai pasilieka teisę spręsti dėl papildomų taisyklių, kurios turi įtakos keturkojams bei jų šeimininkams. Taip pat visiems renginiams galioja ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyti reikalavimai bei Savivaldybės. Vadinasi, jei norite būti „legalus“ lankytojas, teks nemažai laiko skirti teisės aktų skaitymui.
Be to, nors yra nemažai dresūros mokyklų, kurios siūlo specialias pamokas, skirtas gyvūnų mokymui namuose, tačiau net ir išlaikę rengiamus egzaminus, šunys neįgyja teisės viešuose renginiuose būti be pavadėlio.
Žinoma, jei Jūsų augintinis bus išmokęs tam tikras pamokas miesto aplinkoje, galėsite juo labiau pasitikėti, jausitės labiau atsipalaidavę, todėl jas lankyti ir mokytis rekomenduoju kiekvienam augintiniui! Bet dar kartą pabrėžiu tai, kad jokios teisinės galios tokie egzaminai neturi.
Kitas dažnas klausimas – antsnukiai. Lietuvoje antsnukiai nėra privalomas, tačiau kai kurios atskiros šalies savivaldybės yra numatančios antsnukių naudojimą viešosiose erdvėse ar transporte. Būtent todėl būtina pasidomėti kiekvienos Savivaldybės reikalavimais dar prieš keliaujant į renginį.
Antsnukiai (jei jie tinkamai parinkti) nėra kenksmingi augintiniui, tačiau būtina tinkamai įpratinti šunį, kad šis jam nekeltų diskomforto.
Iš žmogiškosios pusės reikia suprasti kelis dalykus: pirma, ne visi žmonės nori draugauti su Jūsų augintiniu, antra – jei yra tikimybė, kad Jūsų augintinis kels pavojų kitiems, geriau naudokite antsnukį, ir trečia – įsitikinkite, kad augintiniui vieši renginiai nekelia streso.
Per prievartą nepasieksite nieko
Pirmieji renginiai su augintiniu turėtų būti stebimi iš toliau – nereikėtų vestis tiesiai į žmonių šurmulį. Pasiimkite daug skanėstų ir skatinkite kiekvieną šuns gerąjį pasirinkimą, pavyzdžiui, kai nereaguoja į praeinančius šunis, nebando vytis paspirtukininkų ir panašiai.
Būtina atkreipti dėmesį į šuns kūno kalbą: bet koks gūžimasis, bandymas sumažėti signalizuoja tai, kad augintiniui labai neramu. Tą patį reiškia ir dažnas laižymasis, galvos nusukimas, drebėjimas ar net bandymas bėgti.
Vienas iš indikatorių, kad šuniui per daug baisu, yra ir tai, ar jis ima maistą. Labai dažnai jausdami didelę įtampą šunys tiesiog atsisako maisto. Tokiu atveju, reikėtų didinti atstumą iki dirgiklių, leisti šuniui nurimti. Nusiraminimą skatina ieškojimo žaidimai, šeimininko prisilietimai (jei įprastai jie šuniui net labai malonūs).
Svarbiausia, neverskite šuns daryti to, kam jis akivaizdžiai priešinasi. Geriau skirkite daugiau laiko pratinimui bei teigiamų emocijų užtikrinimui.
Nebijokite būti nemandagūs
Jei keliaujate su augintiniu į renginį, galite neabejoti, kad sulauksite vienokio ar kitokio aplinkinių dėmesio. Gaila, bet tas dėmesys ne visada būna malonus. Būtent todėl reikia išmokti būti nemandagiais, jei tai užtikrins geresnę augintinio savijauta.
Ko dažniausiai tikėtis? Paglostymų. Daugybės jų (ypač jei auginate jauną šuniuką). Net ir pats draugiškiausias augintinis gali pavargti nuo perdėto dėmesio ir iš renginio išsinešti jau vien neigiamas emocijas. Tad svarbiausias patarimas – neleiskite kiekvienam čiupinėti savo šuns!
Bet koks kontaktas turi būti abipusis. Jei nesate tikri, ar augintinis nori sveikintis su nepažįstamaisiais, geriau vadovaukitės taisykle, kad geriau jau jokio paglostymo nei ne visai malonus.
Kitas dalykas, kuris yra dar kenksmingesnis – netikėtas kontaktas. Kalbu apie tuos atvejus, kuomet „šunų mylėtojai“ pradeda liesti gyvūną be jokio perspėjimo. Tai tikrai gali išgąsdinti augintinį ir sukurti jam neigiamą asociaciją, kurią vėliau bus sunku panaikinti. Jei matote, kad kontakto išvengti nepavyks, pasistenkite patys perspėti šunį, kad netrukus prie jo kažkas liesis.
Paprasčiausia tai padaryti, kai augintinis jau moka papildomas pasisveikinimo komandas (pavyzdžiui, eik sveikintis) ir žino, kad po šių žodžių laukia pasisveikinimas. Tam, kad šuo tai išmoktų tereikia kiekvieną kartą sakyti tą pačią frazę prieš kiekvieną pasisveikinimą apskritai.
Geltonasis kaspinas
Pasaulyje gana žinoma „Geltonojo kaspino“ iniciatyva Lietuvoje kol kas nėra labai paplitusi, tačiau kasmet galima gatvėje sutikti vis daugiau augintinių, kurių pavadėliai, antkakliai, o kartais ir rūbeliai yra pažymėti geltonu kaspinu. Šis sutartinis ženklas reiškia, kad šuniui reikia suteikti erdvės.
Priežastys gali būti įvairios: baimė, nepasitikėjimas, ruja, trauma ar bet koks kitas faktorius, kuris signalizuoja, kad gyvūnas nesijaučia jaukiai, kai yra liečiamas ar kalbinamas. Matomoje vietoje užrištas pavadėlis taip pat reiškia, kad nereikėtų leisti savo augintinio artintis prie erdvės reikalaujančio gyvūno.
Tad jei žinote, kad Jūsų augintinis nesimėgauja papildomu dėmesiu, pabandykite pasinaudoti „Geltonojo kaspino“ idėja – net jei ją supras ne visi.
