Pasivaikščiojimas šuniui toli gražu ne vien fizinis krūvis – tai bene didžiausia augintinio socialinio gyvenimo dalis bei viena geriausių iškrovų. Beuostydamas naujus kvapus šuo renka kvapus, juos analizuoja, taip naudodamas skirtingas smegenų dalis, todėl net ir trumpas pasivaikščiojimas naujoje vietoje gali išvarginti gerokai labiau nei ilga kelionė vis tuo pačiu keliu.
Kasdienis pasivaikščiojimas tiesiog privalomas kiekvienam augintiniui – nesvarbu nei šuns dydis, nei veislė, nei kokioje vietoje gyvenate. Tačiau joks pasivaikščiojimas nebus malonus, jei augintinis tampysis į visas puses, pamiršęs, kas laiko kitą pavadėlio galą.
Svarbiausia – abipusė pagarba
Labai dažnai tenka matyti situacijas, kuomet sunku pasakyti, ar šeimininkas vedžioja šunį, ar šuo šeimininką. Juokas juokais, bet iš tiesų pavadėlio manieros dažniausiai mokomos labai paviršutiniškai, tad ilgainiui atsiranda kasdieninės problemos. Juk augintinius vedžiojame po kelis kartus į dieną, o kiekvienas pasivaikščiojimas tampa savotišku iššūkiu, ypač jei auginate didelės veislės atstovą.
Pagrindinės taisyklės vedžiojant šunį yra labai paprastos. Pirmoji – įtemptas pavadėlis tolygus stovėjimui vietoje. Šunys visuomet daro tai, kas veikia. Vadinasi, jei pavadėlio tampymas garantuoja, kad šuo nueis toliau ir greičiau (gaus tai, ko labiausiai tuo metu nori), kodėl tokia elgsena turėtų nykti?
Paprastai tariant, tiesiog sustokite ir stovėkite vienoje vietoje, kol pavadėlis visiškai atsilaisvins. Labai svarbu, neleisti tempti nors ir nesmarkiai. Atsiminkite, net ir maža įtampa skatina tolimesnį tempimą.
O antroji taisyklė – patys netempkite šuns. Jei iš šuns reikalaujate, jog jis jaustų pavadėlio ilgį ir sektų Jūsų ėjimo kryptį bei greitį, nesunkinkite jam užduoties – kiekvienas patempimas ir pavadėlio sutrumpinimas turi įtakos mokymui.
Trečioji taisyklė – nelaukite, kol atsiras problemos. Pavadėlio manierų mokymas turėtų prasidėti vos tik šuniukas atkeliauja į namus. Kartais mažiems šuniukams nesinori dėti pavadėlio, nes lyg ir gaila, lyg ir dar nereikia, nes niekur nebėga ir pan. Iš tiesų maži šuniukai renkasi būti arčiau šeimininko, tačiau atėjus paauglystei jis tikrai labiau norės tyrinėti pasaulį. O tuomet jau gali būti sunkiau išmokyti apskritai.
Šeimininko užduotis
Labai dažnai šunys tiesiog nežino, kaip tinkamai reaguoti ir pasirenka šeimininkui nepriimtiną elgseną. Pavyzdžiui, pradeda loti ant objektų, kurių išsigąsta. Būtent čia turi įsikišti šeimininkas ir parodyti tinkamą reakciją. Svarbu žinoti tai, kad šunims patinka jiems nurodoma kryptis ir pažįstamos situacijos, todėl tikrai užsitarnausite šuns pasitikėjimą.
Nors skamba ir keistai, bet lauke šeimininkas turi būti lyderis – turi nuspręsti, kur ir kaip bus einama. Lyderis jokiu būdu nereiškia, kad reikia augintinį fiziškai riboti ar bausti. Atvirkščiai – lyderis yra ramus ir savimi pasitikintis.
Apskritai – iš žmogiškosios pozicijos mes visuomet pamatome, kai šuo elgiasi blogai ir stengiamės tai parodyti, tačiau, kai šuo elgiasi gerai, tai priimame, kaip savaime suprantamą dalyką. Kaip tai neteisinga šuns atžvilgiu! Būtent todėl reikia būtinai pastebėti gerus dalykus ir už juos būtinai paskatinti.
Šunims, kurie yra valgūs, puikiausia motyvacija yra maistas. Tad reikėtų įprastą šuns maistą arba skanėstus neštis kartu į lauką ir ten skatinti tuos pasirinkimus, kurie mums patinka ir turėtų ateityje kartotis.
Paskatinimui taip pat puikiai tinka žaislai ar tiesiog žodinės pagiros. Pabandykite nustebinti augintinį – pokyčius pamatysite labai greitai. O pasivaikščiojimas taps dar malonesnis!
Kontroliuojami kontaktai
Nors šunys yra labai socialūs gyvūnai, tačiau jie tikrai ne visada nori bendrauti su nepažįstamais šunimis ar žmonėmis. Šeimininkai privalo užtikrinti tai, kad vedžiojamas šuo jaustųsi saugus. Vadinasi, kiekvienas susitikimas su aplinkiniais turėtų būti kontroliuojamas.
Neleiskite kiekvienam sutiktajam glostyti savo augintinio! Labai paprasta įsivesti papildomas komandas, kurios būtų kaip perspėjimas šuniui dėl artėjančio susitikimo su nepažįstamuoju: tiesiog prieš kiekvieną paglostymą duokite šuniui komandą (pavyzdžiui, „Eik sveikintis“).
Beje, nereikėtų leisti šuniui sveikintis su kiekvienu sutiktu šunimi – tuomet reiks pamiršti komandinį pasivaikščiojimą kartu, nes ėjimas primis kitų šunų „medžioklę“. Lauke reikėtų stengtis būti įdomesniais už bet kokį svetimą keturkojį.
Šuns vadovaujamas pasivaikščiojimas
Yra vienas nuostabus pasivaikščiojimo būdas, kuris patiks kiekvienam šuniui – laisvas ėjimas. Tereikia pavadėlio ir papildomo laiko, skirto augintiniui.
Leiskite augintiniui eiti ten, kur jis nori, nebandydami drastiškai pakeisti ėjimo krypties ir net greičio (jei tik įmanoma). Be to, reikėtų stengtis naudoti kuo mažiau žodžių, kad neblaškytumėte šuns.
Šuns vadovaujamas pasivaikščiojimas puikiai tiks jautriems augintiniams, juos taip pat labai mėgsta ir senyvo amžiaus šunys.
Kas dažnai pamirštama?
Daugelis šeimininkų mano, kad šuns vedžiojimas prasideda išėjus pro lauko duris. Iš tiesų, mokymas vaikščioti prasideda segant pavadėlį. Jei Jūsų augintinis labai susijaudina vos supratęs, kad eisite pasivaikščioti, pradėkite dirbti būtent nuo šios situacijos. Kitaip sakant, iš namų reiktų išeiti su kuo ramesniu šunimi, tuomet jis ir į sutiktus dirgiklius reaguos visiškai kitaip.
Nėra nieko baisiau už nuobodų šeimininką, tad pasivaikščiojimo metu naudokite skirtingas motyvacijos rūšis, stenkitės šuns dėmesį koncentruoti į save ir kuo daugiau žaisti su augintiniu.
Kitas dažnai pamirštamas dalykas – korekciniai antkakliai nėra skirti vedžiojimui. Nei smaugiamas, nei „griežtas“, nei elektrinis antkaklis neišmokys šuns netempti pavadėlio. Nors tai gali atrodyti, kaip geras sprendimas, tačiau iš esmės tai nieko nepakeis, o nuėmus tokius antkaklius, gali būti ir dar blogiau nei prieš tai. Be to, korekciniai antkakliai gali ir sužaloti.
O pats svarbiausias pamirštamas dalykas yra tai, kad pasivaikščiojimas yra ne kas kita, o tiesiog komandinis darbas. O tai reiškia, kad reikia įdėti nemažai darbo bei pastangų, jei norite rezultato, kuris Jus tenkintų.
Ko reikia, kad pasivaikščiojimas būtų tobulas:
- Abipusės pagarbos. Jokio pavadėlio tampymo (nė iš vienos pusės)
- Tinkamos vedžiojimo įrangos. Korekcinės priemonės nėra skirtos vedžiojimui.
- Motyvacijos. Atraskite tai, kas patinka Jūsų augintiniui.
- Koncentracijos. Tai išmokstama, tačiau būtina pradėti ankstyvame amžiuje.
- Lyderystės įgūdžių. Jei patys būsite chaotiški, nesitikėkite ramybės iš šuns.
