Už šiandienių šunų mityba šimtu procentų atsakingas šeimininkas. Bene kiekvienas nori to, kas jo augintiniui geriausia. Tačiau kaip nepasiklysti tarp skirtingų mitybos tipų ir kaip išsirinkti patį tinkamiausią? Apie pagrindinius šunų mitybos būdus pasakoja LKD dresuotoja, veterinarijos felčerė Aura Jankūnaitė.
Šunys – ne vegetarai
Yra trys populiariausi mitybos būdai šunims: sausas ėdalas, RAW (mėsa) ir BARF (mėsa+uogos ir daržovės). Pastaraisiais metais atsirado dar kelios mitybos pakraipos, paremtos žmogiškaisiais vegetariniais principais.
Šunys mėsėdžiai gyvūnai, tad bandymai juos paversti vegetarais ar net veganais, mano manymu, yra ne kas kita, o gyvūno kankinimas. Žinau, kad yra tokių šeimininkų, kurie su tuo nesutiks, todėl dar kartą pabrėžiu – tai tik mano nuomonė.
Etikečių svarba
Bet kokiu atveju, populiariausias mitybos būdas jau ne vieną dešimtmetį išlieka sausa ėdalas. Išsirinkti patį geriausią, kartais būna nelengva užduotis. Būtent todėl reikėtų liautis skaityti gamintojo pavadinimą ir atidžiai įsigilinti į ėdalo sudėtį.
Svarbiausias dalykas etiketėje, kurio reikia ieškoti, kokiu pagrindu pagamintas ėdalas. Dažniausiai tai būna grūdai, sojos, bulvės ir mėsa.
Visuomet siūlau ieškoti tokio ėdalo, kuriame mėsos būtų nemažiau 60-70 proc. Labai svarbu, kad tai būtų mėsa, o ne mėsos produktai. Kartais gamintojai vengia rašyti tikslius procentus. Tuomet reikėtų atkreipti dėmesį, kurioje vietoje yra reikiamas ingredientas: jis turėtų būti tarp pirmų penkių sudedamųjų dalių.
Žinoma, taisyklės keičiasi, jei šuo yra stipriai alergiškas. Tuomet reikia rinktis tokį ėdalą, nuo kurio alergijos simptomai pradeda mažėti, nepaisant to, kiek mėsos jame yra. Be to, norint įsitikinti, ar šuniui tinka ėdalas, jį naudoti reikėtų bent dvi savaites ir tuomet jau vertinti.
RAW ir BARF taisyklės
Kai kurie šeimininkai dvejoja dėl RAW ir BARF mitybos bijodami dėl papildomo darbo sudarant reikiamas maisto porcijas. Tačiau dabar ne vienas gamintojas siūlo jau paruoštas porcijas, kurios gali būti puiki išeitis skubantiems ir nenorintiems „terliotis“ šeimininkams.
Suvartojamas mėsos kiekis tiesiogiai priklauso nuo šuns dydžio, amžiaus ir veislės. Skaičiuojama, kad suaugę šunys turėtų suvalgyti tokį kiekį mėsos, kuris atitinka maždaug 2-4 proc. jų kūno svorio. Labai svarbu, kad augančių šuniukų procentas yra gerokai didesnis – kartais jis siekia net 11-14 proc.
Jei RAW porcijas sudarote patys, reikėtų vadovautis tokia formule: 80 proc. turi sudaryti raumuo, 10 proc. subproduktai ir 10 proc. kaulų. Jei šeriate BARF metodu į šią formulę reikėtų įterpti ir daržoves bei uogas. Be to, naudojami ir žali kiaušiniai bei žuvis.
Bet kokiu atveju, tai – orientacinė formulė. Kiekvieną augintinį reikia vertinti individualiai. Pavyzdžiui, jei šuns tuštinimasis yra per skystas – sumažinti arba iš raciono išbraukti kepenis, padidinti kaulinę maisto dalį.
Dažniausiai neapdorota mėsa maitinami augintiniai savo porciją gauna vieną kartą per parą, o kartais jiems padaromos iškrovos dienos, kuomet paliekamas tik vanduo.
Rekomenduojama prieš atiduodant mėsą augintiniui, ją kelias savaites palaikyti šaldiklyje, siekiant išvengti kai kada mėsoje būnančių kenksmingų lervų.
Šunims tinka bet kuri mėsos rūšis. Mažiausiai naudinga yra kiauliena, tad ji tikrai negali sudaryti pagrindinės raciono dalies. Jei šuo nėra alergiškas, galite drąsiai maišyti skirtingas mėsos rūšis tarpusavyje.
Kaulus lydi mitai
Turbūt daugeliui teko girdėti, kad šunims kaulų duoti negalima. Ypač vištienos ar triušienos, nes šie esą skyla dalimis ir gali sužaloti žarnyną. Iš tiesų, reikėtų žinoti tai, kad kaulai šunims yra labai naudingi ir reikalingi! Tačiau negalima jų duoti apdorotų – virtų, keptų ar garintų. Būtent apdoroti kaulai gali skilti, o neapdoroti yra sutraiškomi ir nekelia grėsmės šuniui.
Vis dėlto, reikėtų rinktis kaulus, kurie yra apgaubti mėsa: šuo tiesiog sutriuškina kaulus ir lengviau juos suvirškina. Patariama vengti atraminių kaulų.
Be to, kaulo dydis turėtų atitikti šuns dydį: pavyzdžiui, jei šuo yra didelis, jis gali užspringti per mažu kauliuku. O maži šuniukai, tiesiog nesugriaužti didelio. Mažiems šuniukams kaulai dažniausiai duodami jau šiek tiek sutrupinti – padaužyti plaktuku.
Ar galima kaitalioti mitybą?
Šio klausimo iš šeimininkų sulaukiu labai dažnai. Iš tiesų mitybą keisti tikrai galima ir tam nėra svarbus nei amžius, nei metų laikas. Tačiau pokyčiams reikia pasiruošti iš anksto.
Turėkite omenyje, kad sausas ėdalas virškinamas ilgiau ir kitokioje skrandžio bazėje (šuns skrandis gamina rūgštinę arba šarminę bazę, priklausomai nuo gaunamo maisto). Vadinasi, norint pakeisti mitybą reikia duoti laiko organizmui „išsivalyti“ – jei šuo yra suaugęs, galima padaryti iškrovos dieną, kuomet visą parą šuo gauna tik vandenį. Tačiau jei auginate jauną šuniuką, galima praleisti vos vieną ar du maitinimus ir tada duoti jau kitokį maistą.
Jei šuo maitinamas RAW ar BARF metodu, galioja tos pačios taisyklės – pirma iškrova, o tuomet naujas maistas.
Viena dažniausių klaidų, kai prie naujo mitybos būdo šeimininkai augintinius pratina po truputį. Tai yra pradeda maišyti mėsą su sausu ėdalu ir panašiai. Tai visiškai nereikalingas dalykas, padarantis daugiau žalos nei naudos.
Geriausia mityba šuniui – subalansuota. Nesvarbu, ar maitinate sausu ėdalu, RAW ar BARF – jei nesivadovausite pagrindinėmis taisyklėmis, šuo pritrūks reikalingų maistinių medžiagų, anksčiau vėliau prasidės sveikatos problemos.
Nepamirškite skanėstų!
Norėdami palepinti augintinį arba sukelti didesnę motyvaciją darbui, dažnai renkamės įvairius skanėstus. Didžiausia klaida – jų neįskaičiuojame į maisto porciją. O tai reiškia, kad nutukimo galimybė padidėja keliasdešimt kartų.
Taisyklė labai paprasta – jei naudojate daug skanėstų, mažinate įprastą dienos porciją. Nesvarbu, kuo šeriate augintinį.
Geriausi skanėstai yra natūralūs. Tai reiškia, kad visi spalvoti, kauliukų formos skanėstai labiau skirti šeimininkų akiai, o ne šuns skrandžiams. Rinkitės kuo natūralesnius, dažnai ne itin malonaus kvapo skanėstus, kurie nėra labai riebūs. Pavyzdžiui, džiovintus galvijų plaučius.
Pliusai šeriant RAW arba BARF (lyginant su sausu ėdalu):
- Natūrali mityba.
- Pagerėja kailio būklė (dažniausiai)
- Lengviau valdyti alergijas (eliminuojanti dieta)
- Maža nutukimo galimybė
- Mažesnis išgeriamo vandens kiekis
- Gerokai retesnis tuštinimasis (normalu 1 kartas į kelias paras)
- Maitinama vieną kartą paroje (suaugę šunys)
Minusiai šeriant RAW arba BARF:
- Iš pradžių reikia skaičiuoti porcijas (sudaryti mitybos planą)
- Sunkiau pasiruošti atostogoms (transportuoti mėsą)
- Sunkiau gauti reikiamos mėsos
- Reikia papildomos vietos šaldiklyje
- Gali būti ilgesnis pereinamasis laikotarpis (šuo gali daugiau šertis, tuštinimosi problemos ar panašiai)
- Būtina kartais daryti iškrovos dienas (kai kuriems šeimininkams sunku nešerti šuns visą dieną)
