Maistas augintiniui yra ne tik išlikimo instinkto tenkinimas, bet ir puiki motyvacija darbui su šeimininku bei sveikatos garantas. Žinoma, visa tai gali užtikrinti tik tinkama ir kokybiška mityba. Apie tai, kokiomis taisyklėmis būtina vadovautis pasakoja LKD dresuotoja, veterinarijos felčerė Aura Jankūnaitė.
Maistas nuo stalo – tabu
Ne paslaptis, kad daugelis augintinių yra išmokę ne vieną kaulijimo techniką: vieni šeimininkams valgant cypia, kiti – loja, treti – gailiai žiūri ar bando pakrapštyti letena. O būna ir tokių, kurie sugalvoja įspūdingų scenarijų (pavyzdžiui, pradeda loti prie durų, kad šeimininkams pakiltų nuo stalo ir jie turėtų laisvą priėjimą prie likučių). Ir visa tai, kad tik nugvelbtų gabalėlį.
Kodėl augintiniai šitaip nori to, ką valgome mes? Yra net keli paaiškinimai. Visų pirma, „žmogiškasis“ maistas yra kitokio kvapo, dažnai stipresnio nei jiems įprasta, todėl šunys nori su juo susipažinti, paragauti, kitaip sakant – ištirti. Net ir žmonės kartais nori paskanauti ne itin sveikais produktais, šiuo atveju ne išimtis ir šunys.
Antra, papildomas dėmesys. Vienintelė taisyklė – jei elgsena kartojasi, vadinasi ji yra paskatinama. Dėmesiu ar maistu. Kai šuo prašinėja maisto prie stalo, šeimininkai juos dažniausiai paskatina dvigubai: net ir bandydami nutildyti suteikia socialinį paskatinimą, o neiškentę ir padavę gabalėlį – maistinį. O tai reiškia vienintelį dalyką – kaulijimas apsimoka!
Trečia, socialinis gyvenimo aspektas. Maitinimasis kartu kai kuriems šunims yra neatsiejama bendravimo su šeimininku forma.
Beje, ar pastebėjote, kad šunys labai puikiai supranta, kas pirmas „palūš“ ir atiduos maistą? Kitaip sakant, iš karto randa silpnąją grandį ir prašo būtent ten. Dažniausiai tai nutinka dėl nesąmoningo paskatinimo – galbūt tas žmogus dažiau pažiūri į augintinį, pakalbina jį ar tiesiog dažniau atiduoda kąsnį.
Tačiau nesvarbu, ar iš Jūsų šuo maisto išsiprašo lengvai ar sunkiai, reikia žinoti vieną – maistas nuo stalo iš tiesų yra kenksmingas mūsų augintiniams.
Tai, ko būtina vengti
Šunų virškinimo traktas skiriasi nuo žmonių, todėl ne visą maistą jie gali suvirškinti. Ypač kenksmingi aštrūs prieskoniai, virti kaulai (nes gali sulūžti aštriomis ašakomis), saldumynai. Pats pavojingiausias šuniui yra juodasis šokoladas. Dėl jame esančio teobromino augintiniui gali sutrikti širdies darbas bei nervinė sistema – vos 100 gramų kartaus šokolado gali tapti mirtina doze!
Taip pat reikėtų vengti ir kačių maisto – jame yra gerokai per daug baltymų ir riebalų, todėl nuo didesnio maisto kiekio gali prasidėti viduriavimo ir vėmimo problemos. O kartais net yra atsakingas už atsiradusį kasos uždegimą.
Neleistinų produktų sąraše taip pat atsiranda:
- Citrusiniai vaisiai. Kenksmingiausias vaisių aliejų ekstraktas.
- Persimonai.
- Grybai.
- Tabakas.
- Svogūnai ir česnakai.
- Muskato ir muskuso riešutai.
- Karvės pienas
Be to, nereikia pamiršti ir individualios šuns organizmo reakcijos į skirtingas maistines medžiagas. Pirmasis požymis, jog šuo suėdė jam netinkamo maisto yra viduriavimas ir vėmimas, taip pat gali atsirasti įvairūs odos sudirgimai, išvaizdos pokyčiai (akių traiškanojimas, kailio pleiskanojimas, išplikimai), ūminiai vidaus organų uždegimais. Temperatūra yra labai reikšmingas rodiklis, todėl kilus įtarimui dėl apsinuodijimo, būtinai ją pamatuokite.
Taisyklė labai paprasta – šunis privaloma šerti tik šunims skirtu maistu. Taip užtikrinsite, kad augintinis gaus visas jam reikalingas maistines medžiagas.
Svarbu ir tai, kaip paduodamas maistas
Pats blogiausias šuns maitinimo būdas yra tuomet, kai jam paliekamas laisvas priėjimas prie maisto. Visų pirma, sunku sekti, kokia maisto normą šuo iš tikrųjų suvalgo. Antra, krenta motyvacija darbui su šeimininku, nes maistas tampa savaime suprantamu dalyku, o ne išlikimui reikalingu resursu. Trečia, didėja nutukimo galimybė.
Jei dresuojate savo augintinį, rekomenduoju pabandyti visą maisto porciją jam atiduoti už darbą su Jumis – jau po kelių savaičių pamatysite rezultatus, kai augintinis pradės labiau Jumis domėtis, koncentruotis ir išlaikyti dėmesį.
Be to, jei neturite daug laiko, galima naudoti ir interaktyvius žaislus, į kuriuos dedamas maistas. Augintinis bus ne tik užimtas, bet ir turės pagalvoti, kaip išsikrapštyti maistą, todėl gaus ir papildomą iškrovą. O svarbiausia – tai nebus nemokamas maistas, tad motyvacija darbui tikrai nesumažės.
Tačiau jei norite ir toliau šunį šerti iš dubenėlio, rekomenduojama jį pakelti į viršų praėjus maždaug penkioms minutėms nuo padėjimo. Net jei šuo ir pasirinko nevalgyti. Kitą maitinimą elkitės lygiai taip pat: padėjus dubenėlį, leiskite augintiniui lengvai prieiti, tačiau jei jis nevalgo – pakelkite ir vėl. Neišsigąskite, jei šuo rinksis nevalgyti kelis maitinimus ar net kelias dienas (jei augintinis yra suaugęs).
Po kelių praleistų maitinimų, šuo pradės rinktis maistą tada, kai jam siūlote. Ir patikėkite, jei teisingai viską atliksite, suvalgys iki paskutinio gabalėlio.
Vienas mitybos būdas
Šiuo metu populiariausi maitinimo tipai yra trys: sausas ėdalas, RAW (pagrindą sudaro žalia mėsa ir jos subproduktai) bei BARF (panaši į RAW mityba, bet į ją įeina vaisai, uogos ir daržovės) mityba. Kiekvienas maitinimo metodas yra geras, jei šeimininkai žino, kokia yra maisto sudėtis ir jei augintiniui nepasireiškia alergijos.
Svarbiausias principas turėtų būti tai, kad reikia išsirinkti vieną mitybos būdą, o ne juos pastoviai maišyti tarpusavyje. Jei dažnai maišysime (pavyzdžiui, ryte duosime žalios mėsos, o vakare sausą ėdalą), šuns skrandis per trumpą laiko tarpą turi gaminti visiškai skirtingas terpes maisto virškinimui. Ilgainiui gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų.
Prieš keičiant mitybos būdą rekomenduojama padaryti bent vienos paros iškrovą – tuomet augintiniui duodamas tik vanduo, o maisto šuo negauna visiškai. Po paros duodamas naujos rūšies maistas. Tiesa, prieš keičiant mitybą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju.
