Tiesa ta, kad mūsų augintiniai kalba nuolatos. Ar mes sugebame juos suprasti, priklauso tik nuo pačių atidumo. Atsiranda savotiškas ratas: jei mes suprantame šuns kūno kalbą, jis bus linkęs ją rodyti dažniau, o jei ignoruojame – ilgainiui kai kurie ženklai gali net apskritai išnykti.
Įsidėmėkite – analizuojant šuns kūno kalbą negalima vertinti vieno ženklo. Vertinama visuma. Kitas svarbus dalykas: nėra gerų ar blogų kūno kalbos ženklų. Kiekvienas jų signalizuoja apie šuns būseną, tad šeimininkai gali imtis tinkamų veiksmų.
Laimingo šuns paveikslas
Tai, ar Jūsų augintinis iš tiesų jaučiasi laimingas, išduoda jo kūno kalba. Pagrindinis bruožas – viso kūno „minkštumas“. Kitaip tariant, atsipalaidavęs augintinis lekuoja tolygiai, žvilgsnis ramus, lūpos neįtemptos.
Ramybės būsenoje laimingi šunys tarsi snūduriuoja – nėra staigių judesių, akys ramiai primerktos. O būdami lauke arba aktyviai laiką leisdami namuose dažnai kviečia žaisti, vizgina uodega, nevengia apsiversti ant nugaros.
Savimi pasitikintis šuo ramiai stebi aplinką, dažnai uosto jį sudominusius objektus ar tiesiog renka kvapą nuo žemės.
Be to, jei šuo patiria labai daug streso gali pakisti net jo išvaizda: atsiranda pleiskanojimas, akivaizdžiai suprastėja kailio būkle, akys gali parausti. Fiziniai pokyčiai dažniausiai yra ilgalaikio streso pasekmė.
Ką turi žinoti kiekvienas
Nors skamba keistai, bet kiekvieną šeimininką turėtų itin džiuginti besipurtantis šuo (lyg išlipęs iš vandens). Šis kūno kalbos ženklas reiškia, kad Jūsų augintinis stengiasi pats nusiraminti, tarsi „nusipurto“ prieš tai buvusią aukštą emociją, stresą. Nors pastarasis dažniausiai turi neigiamą atspalvį, tačiau stresas gali kilti ir dėl teigiamo susijaudinimo, entuziazmo.
Dar vienas ženklas, kurį verta įsidėmėti – trumpi apsilaižymai. Ne tokie, kokie būna po valgio, o gerokai greitesni. Šis kūno kalbos ženklas yra tarsi bandymas nusiraminti pačiam. Jei pastebite, kad augintinis dažnai laižosi, ieškokite priežasties, kas jam sukelia įtampą (nors ir nedidelę).
Galvos nusukimas taip pat labai informatyvus kūno kalbos ženklas. Jis reiškia, kad šiuo metu šuo vengia kontakto. Nusukti galvą šuo gali tiek sveikindamasis su kitais šunimis, tiek tiesiant ranką jam paglostyti. Neignoruokite to ir palikite šuniui pakankamai erdvės.
Labai stiprų norą būti paliktam ramybėje parodo ir bandymas sumažėti, kuomet visas kūnas tarsi spaudžiamas į apačią, šuo susiriečia, bando trauktis atbulomis.
Gražaus žaidimo taisyklės
Vienas svarbiausių dalykų, kada būtina stebėti šunų kūno kalba yra jų žaidimo metu. Jei leidžiate savo augintiniui, laisvai žaisti su kitais, visų pirma, įsitikinkite, ar žaidimas yra priimtinas visiems žaidėjams.
Deja, labai dažnai tenka matyti situacijas, kuomet aikštelėje žaidžia būrys keturkojų, o šeimininkai kalbasi tarpusavyje visai nekreipdami dėmesio į juos. Dar baisiau, kai penkias minutes vienas šuo bėga, likę – vaikosi. Patikėkite, pirmasis šuo tikrai ne žaidžia, o kovoja už save. Anksčiau ar vėliau, pirmasis šuniukas atsisuks ir pradės pulti kitus.
Egzistuoja kelios pagrindinės žaidimo taisyklės:
- Pirmoji – žaisdami šunys keičiasi rolėmis. Vadinasi, jei vienas bėga, o kitas vejasi, po sekundės šunys turi susikeisti vietomis.
- Antroji – privalomos pauzės. Net ir labai linksmai bežaidžiantys šunys gali susipykti vien tik iš per didelio entuziazmo. Būtent todėl jiems reikia kas kelias minutėles stabtelti (gal ir nusipurtyti), o tuomet žaidimas tęsiasi. Jei Jūsų šuo žaisdamas nedaro pauzių, jas turėsite daryti mechaniškai patys.
- Trečioji – vertikalės vengimas. Jei šunys ilgai žaidžia vienas su kitu atsistoję ant galinių kojų, būtinai atsikvieskite augintinį, nes toks žaidimas rodo, kad šunys greičiausiai patys jau nebesugeba sustoti.
Beje, pats gražiausias kvietimas žaisti yra tada, kai šunys vienas kitam tarsi nusilenkia: alkūnės priglaudžiamos prie žemės, o dubuo pakilęs į viršų. Kartais tokį patį kvietimą šunys naudoja ir šeimininkams, tad neignoruokite ir pastebėkite!
Atsitraukite.
Šunys labai mėgsta turėti savo erdvę ir į įsibrovėlius visuomet žiūri kiek įtariai. Atsiminti reiktų tai, kad įkasti gali bet kuris šuo. Dažniausiai tada, kai peržengiamos jo ribos. Joks šuo nekanda „nei iš šio, nei iš to“. Viskam yra priežastis ir visa aibė iki tol nepastebėtų (išnaikintų) kūno kalbos signalų.
Bausti už Jums nepatinkančius kūno kalbos ženklus tikrai nereikia – geriau ieškoti priežasties, kodėl atsiranda tokia reakcija ir dirbti ties tuo. Paprastas pavyzdys, šuo urzgia ant pravažiuojančių dviratininkų, o šeimininkas kas kartą už tai šunį nubaudžia (kad ir pavadėlio patempimu), vadinasi šuo mokosi daugiau neurgzti, bet tai nepakeičia jo požiūrio į dviratininkus. Gali būti, kad toks šuo ateityje ir bus tas, kuris įkas „nei iš šio, nei iš to“. Ir tai įvyks tik todėl, kad šeimininkas netinkamai reagavo į kūno kalbos signalus.
Reiktų žinoti ir tai, kad pavojingiausi yra ne tie, kurie garsiai loja, draskosi, plačiai iššiepia dantis, o tie, kurie sustingsta ir tyliai seka kiekviena judesį. Toks sustingimas apima visą kūną – akys, ausys būna nukreiptos į dirgiklį, visas kūnas taip pat pasviręs į priekį. Matoma aiški įtampa snukio srityje, kojos įtvirtintos ant žemės, urzgimo arba visai nėra, arba jis tylus ir duslus. Įdomu tai, kad uodega gali ramiai ir labai lėtai vizgėti į šalis.
Sustingęs šuo lygus pavojingam šuniui – jis žino, ką daro ir jam visai nereikia vaidinti pikto. Jei tik norės, jis tikrai įkas. Beje, jei bandysite atsitraukti, toks šuo dar gali Jus sekti kelis žingsnius, tad jokiu būdu nebėkite.
Vienas ženklas – kelios reikšmės
Nors įsidėmėję keletą pagrindinių ženklų, tikrai savo augintinį suprasite geriau, tačiau yra keletas šuns judesių atliekamų vienodai, bet turinčių visiškai skirtingą reikšmę:
- Žiovulys. Kai šuo žiovauja po miego, visiškai ramiai, tai rodo tiesiog atsipalaidavimą. Tačiau jei žiovaudamas šuo smarkiai įtempia lūpas, žiovauja kiek įmanoma labiau atverdamas burną – tai jau streso ženklas.
- Pilvo rodymas. Kai Jūsų augintinis žaisdamas ar besimeilindamas apsiverčia ant nugaros rodydamas pilvą, jis nori ne ko kito, o tik paglostymo. Tačiau jei šuo įsitempęs (tarsi medinis) krinta ant nugaros, dažnai laižosi, suka žvilgsnį nuo Jūsų, letenos dažnai sulenktos per riešą, duokite šuniui erdvės. Šis pilvo rodymas aiškiai signalizuoja apie baimę.
- Uodegos vizginimas. Kai šuo pasitinka namuose, greitai į visas puses vizgindamas uodegą, jis tiesiog džiūgauja Jus matydamas. Tačiau, jei uodega vizga itin lėta, o visa tai lydi įtampa kūne – prie tokio šuns nesiartinkite ir jokiais būdais nebandykite paglostyti.
- Uodegos vaikymasis. Nors tai gali atrodyti, kaip smagus šuns užsiėmimas, tačiau tai iš tiesų yra labai stipraus streso išraiška. Nedelsdami stabdykite tokią elgseną ir ieškokite priežasčių, kodėl taip nutiko.
- Uostymas. Nors noras susipažinti su aplinka per kvapą yra laimingo šuns bruožas, tačiau tai gali būti ir pakaitinis elgesys. Atskirti ar Jūsų šuo uosto iš tikrųjų ar tik apsimeta yra labai paprasta – tereikia stebėti jo akis. Tikrai uostančio šuns akys yra nukreiptos į žemę, o šuns, kuris tik apsimeta uostantis taip slėpdamas savo įtampą, akys dažniausiai stebi aplinką.
- Poravimosi judesiai. Jie dažnai maišomi su hormonų padiktuotu tikru poravimusi. Vis dėlto, jei augintinis dažnai „joja“ ant šeimos narių ar svetimų žmonių kojų, įvairių daiktų arba žaisdamas su kitais šunimis, tai nėra susiję su dominavimu ar bandymu pratęsti giminę. Tai kuo aiškiausia streso išraiška. (Stresas, entuziazmas ir t.t.)
